Prieš tai rašytą tekstą sutiko atspausdinti 15.min. Aišku teko prieš tai jį paredaguoti, nes ”…mes dedame straipsnius su daugiau argumentų, išvystyta mintimi”, dėl ko negali prieštarauti :).
Į išspausdintą nuomonę gana greitai buvo atsakyta. Ne kasdieną pasiseka apsikeisti nuomonėmis su Seimo opozicijos lyderiu (pabandykite tai padaryti didesnėje valstybėje), tai jaučiuosi pamalonintas.
Galima sakyti iš dalies mano straipsnis pasiekė tikslą, nes atsakyme A. Butkevičius jau cituoja realaus BVP augimo skaičius ir pakeičia BVP kritimo žinią į lėtėjančio augimo. Kodėl jis nusprendžia, kad aš kitokiu pjūviu nagrinėjau duomenis, tai nėra aišku. Grafike buvo tie duomenys, kuriuos jis citavo originaliame straipsnyje, tik pratęsta istorinė eilutė.
Kad nebūtų nusukta kalba nuo “tragiškos” Lietuvos padėties straipsnį A. Butkevičius baigia pasvarstymu apie Lietuvos valstybės skolą. A. Butkevičius teigia, kad:
Rekordiniai šie metai ir skolinimosi mastais. Vos per pusketvirto mėnesio Vyriausybė sugebėjo pasiskolinti 6,8 mlrd. litų, kuriuos panaudosime senesnėms skoloms grąžinti ir didėjančioms biudžeto skylėms lopyti. Šią sumą pridėjus prie 41,74 mlrd., kuriuos Lietuva buvo skolinga praėjusių metų gruodžio 31-ąją, susidaro grėsminga skola, dabar jau sudaranti maždaug 46 proc. BVP. Matant tokią situaciją, apgailėtinai skamba Vyriausybės pranešimas, kad pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžetas pasipildė 104,7 mln. litų pajamų daugiau, nei planuota.
Čia demonstruojama ypatinga aritmetika. Vyriausybė skolinasi 6,8 mlrd litų skolom grąžinti bet ši suma pridedama prie jau esamos skolos. Taigi jeigu esi skolingas 1 litą ir pasiskolini 1 litą grąžinti skolai, lieki skolingas 2 litus. Priminsiu, kad A. Butkevičius 2 metus buvo finansų ministras.
Kita įdomi mintis yra apie grėsmingą skolą sudarančią net 46% BVP. Maastrichto sutartyje nurodyta, kad skola metų pabaigoje neturi viršyti 60%. Eurostato duomenimis (be įmantrių A. Butkevičiaus finansinių skaičiavimų), Lietuvos skola sudaro 38,5% BVP. Palyginimui galima pažiūrėti į grafiką, kaip atrodo kitų šalių skolos su BVP santykiai:
Matome, kad Lietuvos situacija palyginus su kitomis šalimis yra visai nebloga. Iki Estijos mums toli, bet visą Europą išlaikančios Vokietijos skolos santykis su BVP yra daugiau nei dvigubai didesnis negu Lietuvos. (Kiekvienos šalies tikslų skolos su BVP santykį galima pamatyti nurodžius šalį žemėlapyje)
A. Butkevičiaus svarstymų apie skolą neiškentė nepakomentavus ir I. Šimonytė. Matosi, kad tai skaudi jai tema, nes jai teko spręsti problemas, kurias paliko Vyriausybė, kurios finansų ministru 2004-2006 metais buvo tas pats A. Butkevičius.
Tęsiant “tragiškos” Lietuvos ekonominės situacijos temą, gana linksmai atrodo tuojau pat po A. Butkevičiaus komentaro pasirodę Lietuvos banko ir Europos Komisijos pranešimai apie padidintas Lietuvos BVP metinio augimo prognozes.
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad čia pateikta informacija nereiškia, kad Lietuvoje staiga pradėjo plaukti pieno upės. Bet gal nėra viskas taip blogai, kaip nori parodyti A. Butkevičius.